silumos taupymas

ŠILUMOS TAUPYMO BŪDAI

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą. Šilumos energijos nuostolius pastate galima įvertinti taip: pro sienas prarandame apie 35%, pro langus – 37%, pro stogą – 15%, pro rūsio perdangą – 13% šilumos. Didžiausi šalto oro srautai į patalpą patenka pro nesandarius langus ir duris, todėl svarbu tinkamai juos izoliuoti. Karšto vandens daugiausia sunaudojama plaunant indus ir skalbiant ne automatinėmis skalbimo mašinomis. Sąskaitai už energiją sumažinti dažnai nereikia didelių investicijų, pakanka pakeisti savo įpročius.

Norėdami gyventi šilčiau:
1. Užsandarinkite langus ir duris, nes 20% šilumos prarandama per nesandarius langus ir duris.
2. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes, dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.
3. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
4. Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
5. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis, tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi, uždengus radiatorius užuolaidomis galima prarasti iki 40% šilumos.
6. Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, į balkono duris įstatykite šilumą izoliuojančios medžiagos intarpus.
7. Sutaupysite radiatorius perdažę tamsia spalva – skleidžiamos šilumos kiekis padidėtų iki 15%.
8. Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą. Užsandarinkite langų ir durų plyšius.
9. Galite vėdinimo angoje įsirengti užtvarėlę, primenančią langų žaliuzes, kai pasidaro per šalta, galima užtraukti „žaliuzes“, o sušilus galima praverti.
10. Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų.
11. Patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
12. Žiemos dienomis atitraukite žaliuzes ar užuolaidas ir leiskite saulei įšildyti kambarį.
13. Pagerinta būstų šilumos ir vėjo izoliacija sumažina šilumos nutekėjimo nuostolius.
14. Jei galite reguliuoti šildymą, nakčiai sumažinkite šilumą – taip ne tik sutaupysite, bet ir geriau išsimiegosite. Įsirenkite temperatūros reguliatorius, kambario termostatą, kuriais galėsite reguliuoti temperatūrą. Tiesiog užprogramuokite, kokiomis valandomis ir kokia temperatūra turi būti jūsų namuose.
15. Šildydami pagalvokite, ar temperatūra jūsų namuose nėra per aukšta. Gal galima ją sumažinti keliais laipsniais ir taip sutaupyti iki 10% šildymo sąnaudų neatsisakant patogumo.
16. Kambarius tapetuokite ar dažykite šviesiomis spalvomis, taip bus maksimaliai išnaudojama saulės šviesa.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sumažinus kambario temperatūrą vienu laipsniu šilumos energijos sąnaudos sumažėja apie 5%. Jeigu namuose palaikote, pavyzdžiui, 23° C, o sumažinę iki 22° C nejaučiate skirtumo, vertėtų laikyti mažesnę temperatūrą, nes taip sutaupysite 5% energijos.
Turėdami kambario termostatą galite užprogramuoti skirtingą dienos ir nakties temperatūrą. Pavyzdžiui, galite nustatyti tokį režimą: nuo 6 iki 8 valandos ryto, kol ruošiatės į darbą, mokyklą ir panašiai, 20° C patalpos temperatūrą, nuo 8 iki 16 valandos, kol visi namiškiai išvykę kasdieniais reikalais, 17° C temperatūrą (kam šildyti, jeigu nieko nėra namie ), nuo 16 iki 22 valandos – vėl 20° C temperatūrą, o nuo 22 iki 6 valandos ryto – 17° C temperatūrą (gydytojai teigia, kad sveikiau miegoti vėsesniame kambaryje). Mažas, bet labai naudingas prietaisas Jums gali užtikrinti komfortiškas gyvenimo sąlygas, be to, kiekvieną dieną žymiai sutaupyti energijos.
Jei karštam vandeniui ruošti naudojate boilerį, galima nustatyti žemesnę vandens temperatūrą arba prijungti prie elektros tiekimo laikmačio (nustatyti panašiai, kaip kambario termostatą), taip galima sutaupyti apie 30% energijos.
Dar vienas dalykas, dėl kurio prarandama nemažai šilumos energijos – šildymo sistemos vandens tūris. Žmonės pratę įrengti daug radiatorių, manoma: kuo daugiau radiatorių, tuo geriau. Kuo didesnis termofikacinio vandens šildymo sistemos tūris, tuo daugiau šilumos energijos reikia jam įšildyti iki tam tikros temperatūros, nes būna taip, kad namuose jau šilta, bet radiatoriai dar šildo patalpas, nors to visai nereikia. Todėl verta pakeisti ketinius radiatorius į plieninius, arba didelio skersmens vamzdžius į plonesnius, nes vis tiek termofikacinį vandenį varinėja specialus cirkuliacinis siurblys. Mažindami sistemos tūrį vėl taupome šilumos energiją.
Šiek tiek sutaupyti šilumos energijos galima dažant senus radiatorius. Mažai kas prieš dažydami radiatorius nušveičia – tiesiog dažo ant viršaus, ir viskas. O jei radiatorius kruopščiai nušveistumėte ir padengtumėte specialiai jiems skirtais dažais, tokie radiatoriai žymiai lengviau į aplinką (patalpas) atiduotų šilumą. O jei geriau atiduoda šilumą, tai ir greičiau prišildo patalpas, taigi sutaupo energijos.
Dar vienas patarimas: jeigu yra vamzdynų, kurie neizoliuoti specialia šiltinamąja medžiaga, o patalpų, per kurias vamzdžiai eina, neapsimoka šildyti, juos reikėtų izoliuoti, kad neprarastumėte šilumos energijos.

Dujinis šildymo katilas
Jei žmogus apsisprendė įsigyti dujų katilą ar dar tik įrengia šildymo sistemą, tuomet viskas paprasta – vertėtų rinktis kondensacinį dujinį šildymo katilą. Tačiau jeigu turite seną atmosferinio degiklio katilą ir jo būklė dar gera, jį galima puikiai eksploatuoti sumažinant dujų sąnaudas,
Norint sutaupyti, reikia pradėti nuo to, ar katilas yra techniškai tvarkingas, normaliomis (tinkamomis) naudojimo sąlygomis dujinį katilą techniškai reikėtų patikrinti kartą per metus kasmet (po ar prieš šildymo sezoną). Šį darbą gali atlikti tik tarnyba, turinti teisę prižiūrėti jūsų naudojamą šildymo įrenginį. Kvalifikuotas specialistas išvalys, patikrins valdymo mazgus, sandarumą, sureguliuos dujų ir oro mišinį, kuro sudegimo kokybę ir atliks kitus dujinio šildymo įrenginio priežiūros darbus. Kai katilas jau tvarkingas, nedidelėmis finansinėmis išlaidomis, tokiomis kaip kambario termostatas, galima toliau mažinti kuro sąnaudas. Šis paprastas įrenginys taupo dujas ir pagerina katilo valdymą. Kambario termostatas „mato“ faktinę kambario temperatūrą. Pavyzdžiui, jei kambaryje nustatote 20° C, jis užtikrins tokią temperatūrą, todėl namuose bus komfortiškai šilta ir katilas veiks budinčiu režimu, kol namai atvės žemiau nustatytos temperatūros. Pavyzdys: namo ar buto langai orientuoti į pietų pusę, saulė natūraliai prišildo patalpas, tačiau katilas, dirbdamas be kambario termostato, vis tiek šildo jas, nors ir nereikia. Be to, kambario termostatas tausoja Jūsų katilą, nes katilas nedirba žemomis temperatūromis (atmosferiniam katilui rekomenduotina dirbti ne žemesne kaip 70° C temperatūra ) ir netaktuoja (dažnai kuriasi ir gęsta). Kambario termostatas sutaupo nuo 10 iki 50% dujų. Kai šildymo katilas dirba be termostato, jis nuolat šildo patalpas, nors temperatūra pakankama Jūsų komfortui užtikrinti.
Itin veiksmingas būdas taupyti šilumą – įrengti individualią buto šilumos apskaitą, tai padeda sutaupyti 30–35% šilumos.