giminiu sodybos

GIMINIŲ SODYBOS

Dar visai neseniai mūsų šalies istorija mena ištisomis giminėmis gyvenusius sodžius, kai sodybas perduodavo iš kartos į kartą, tai truko šimtmečius.

Šios gyvenvietės primena Lietuvoje buvusius kaimus, kai šeimos gyvena ir kuria savo atskiras sodybas pagal savo poreikius ir įsivaizdavimą. Skirtumas nuo dabartinio kaimo kitokiu žmogaus sąmoningumu, požiūriu į kuriamus namus, kai žmogus kuria ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms, kai stengiamasi išsaugoti darnią, švarią aplinką.

Giminės sodyba – tai šeimos mažoji tėvynė – mylima, saugoma. Tai vieta, kurioje gimsta ir užauga vaikai, vieta perduodama iš kartos į kartą.

Giminės sodyba. Kas tai?

Giminės sodyba – tai, kur kas daugiau nei ekologinis ūkis ar žemės plotas, kuriame nuolatos gyvena viena šeima, tęsia savo giminę ir stengiasi būti harmonijoje su gamta. Giminės sodybų atkūrimas, tai tėvynės, mūsų ryšio su žeme ir mus supančia gamta sugrąžinimas, kurią mūsų protėviai laikė šventa.
Dar daug kas sutelpa „giminės sodybos“ sąvokoje: gamtinės žemdirbystės būdu užsiauginami maisto produktai, galimybė švariais produktais aprūpinti kitus tautiečius, kūno ir sielos sveikata, ramus, laisvas, laimingas gyvenimas darnios gamtos apsuptyje, užsiėmimas kūrybine veikla (amatai, menai), smagus bendravimas ir bendra kūryba su kaimynais – bendraminčiais, švietėjiška veikla (šventės, stovyklos, įvairūs užsiėmimai), savitvarka, savišvieta ir vaikų mokykla, saviraiška projektuojant, statant, įruošiant ekologinius namus, istorinė atmintis ir kita.

Savitvarka

Giminės sodybų gyvenvietės savitvarka vykdoma priimant sprendimus bendruomenės susirinkimų metu.
Didelėse bendruomenėse, susidedančiose iš kelių šimtų gyventojų, gali būti renkamos tarybos, kurios, išklausiusios visų norinčiųjų pasisakymus, vienbalsiai priima sprendimus, kiekvienos gyvenvietės gyventojai patys nusprendžia kokiu būdu vykdyti savitvarką.
Giminės sodybą turėtų supti kitos giminės sodybos, susiliedamos į ištisą gyvenvietę, žmonės, apjungę mintis, bendroje kūryboje gali įkūnyti norimas vizijas.
Tik bendruomenėse įmanoma išspręsti pagrindinius gerbūvio siekius. Pavyzdžiui, besikuriantys bendraminčiai, siekiantys darnos su gamta, garantuoja vieni kitų aplinkos (oro, dirvožemio, vandens) švaros apsaugą.

Prasmė

Giminės sodybos – tai mažosios gimtinės, iš kurių susideda tėvynė, jas kuriant kinta žmonių požiūris.
Tėvynė jau kitaip suprantama, ji tampa nebe rašytiniu žodžiu, o išjausta, pamilta, sava erdve. Erdve, kuria rūpinantis jau žvelgiama plačiau, pajuntama konkreti atsakomybė ir ne tik už savo sodybą, savą sodžių, bet ir už savo šalį, tautą.
Tai vieta, kurioje gimsta ir užauga vaikai, vieta perduodama iš kartos į kartą.

Tikslas

Giminės sodyba pateikiama kaip projektas gyvenimo būdui, tam tikrai gyvenimo kultūrai įtvirtinti. Ši kultūra pasižymi tokiomis savybėmis kaip gyvenimo džiaugsmas, asmeninė darna ir santarvė šeimoje, žmogiškosios paskirties suvokimas ir įprasminimas. Gyvendamas giminės sodyboje žmogus turi visas galimybes sujungti kūną ir dvasią (materiją ir dvasingumą). Taigi vystytis visapusiškai. Toks gyvenimas, žinoma, džiugina ir žmogų, ir Kūrėją, be to, atveria žmogui neribotas perspektyvas pažinti save, pasaulį, Visatą, jos dėsnius. Taigi ir Dievą. Pažinti ne teoriškai, iš nuogirdų, o tiesiogiai, per save, savąją patirtį, kasdienybę.

Technokratinio gyvenimo būdo keitimas ir artėjimas link gamtos, protėvių kultūros puoselėjimas ir giminės sodybų kūrimas globalesniu mastu padėtų išspręsti socialines, ekonomines, ekologines problemas.